sukarėti

sukarėti: sukarė́ti, sùkari, -ė́jo intr. 1. sudžiūti, susitraukti: Sukarė́jo kap ragažė Ad. 2. refl. sustiprėti, atsigauti: Karė́te susikarė́ti negali nuo prasto valgio, o sunkaus darbo J. Ana susikarės gerai pavalgius ir lengvai dirbus J. 3. refl. susilaikyti: Negaliu susikarėti; jis nesusikari (= nesusilaiko), teip išalko valgyti J.Jabl. \ karėti; iškarėti; nukarėti; sukarėti

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

iškarėti — iškarėti, ìškari, ėjo intr. 1. Š išbūti pakibusiam, iškabėti. 2. Klm išdžiūti, susitraukti. karėti; iškarėti; nukarėti; sukarėti … Dictionary of the Lithuanian Language
karėti — karėti, kãri ( ėja), ėjo intr. BŽ54, Š 1. būti pakibusiam, kabėti: Šita lenta kãri (neglaudžiai prikalta) Ėr. An mūsų debesys karėjo, i nelijo Ml. Voras vos karėjo ant plonučio siūlelio Skr. Namelio kerčioje ant lingės karėjo keturiaspenis… … Dictionary of the Lithuanian Language
nukarėti — nukarėti, nùkari, ėjo intr. nuskursti, nunykti: Nukarėjęs šuva (sublogęs, neėdęs) Ėr. Toks senis buvo nukarėjęs (labai nusenęs) ir apsižanijo Grg. Žmogus nukarėjęs, jau grabe kojos, dar žanytis blūdija Grg. karėti; iškarėti; nukarėti; sukarėti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias